Kodėl prostitucijos legalizavimas veikia: pamokos iš Europos

Prostitucija jau daugelį metų kelia karštas diskusijas. Vieni ją mato kaip neišvengiamą visuomenės reiškinį, kurį reikėtų reguliuoti, o kiti – kaip morališkai nepriimtiną veiklą, kurią reikia uždrausti. Visgi šalys, kuriose prostitucija yra legalizuota ir tinkamai prižiūrima, pateikia įtikinamus pavyzdžius, kad toks modelis neša konkrečią naudą: didesnį saugumą, ekonominę naudą ir visuomenės stabilumą, tuo pačiu mažindamas nusikalstamumą bei prekybą žmonėmis.

Vienas iš ryškiausių legalios prostitucijos pranašumų – padidėjęs sekso paslaugų teikėjų saugumas. Nyderlanduose ši veikla legali ir reguliuojama jau daugiau nei 20 metų. Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalas veikia griežtai prižiūrimas valstybės institucijų – ten dirbantys žmonės turi prieigą prie sveikatos priežiūros, teisinės pagalbos ir saugios darbo aplinkos.

Legalizacija leidžia atsisakyti rizikingų, paslėptų darbo vietų – sumažėja smurto, išnaudojimo ir prievartos rizika. Darbuotojai gali laisvai rinktis klientus, be baimės pranešti apie nusikaltimus ir net burti profesines sąjungas, kad siektų geresnių sąlygų. Tokių teisių neįmanoma užtikrinti tose šalyse, kur prostitucija laikoma nusikalstama veikla.

Panašių rezultatų pasiekė ir Vokietija, kuri prostituciją legalizavo dar 2002 metais. Nuo to laiko sekso darbuotojams suteiktas oficialus darbo statusas, kuris leidžia naudotis socialiniu draudimu, sveikatos priežiūra bei teisine apsauga. Be to, šalyje privalomi sveikatos patikrinimai, kurie ženkliai mažina lytiškai plintančių infekcijų (LPI) plitimą.

Iš pradžių skeptikai prognozavo, kad legalizacija paskatins prekybą žmonėmis, tačiau tyrimai rodo priešingai – Vokietijoje šie rodikliai yra žemesni nei daugelyje šalių, kur prostitucija draudžiama. Reguliavimas leidžia valdžios institucijoms stebėti rinką ir efektyviau kovoti su nelegalia veikla, užuot ją stūmus į pogrindį.

Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai aspektai. Šveicarijoje prostitucija legali ir laikoma įprasta profesija. Sekso darbuotojai moka mokesčius, gauna socialines garantijas ir dirba pagal nustatytus saugos bei darbo sąlygų reikalavimus. Legalios įstaigos veikia laikydamosi griežtų taisyklių – tai reiškia sąžiningą atlygį, tinkamą higieną ir teisinę kontrolę.

Šios veiklos apmokestinimas generuoja nemažas pajamas valstybės biudžetui, kurios gali būti panaudojamos sveikatos apsaugai, socialinėms programoms ir kitoms viešosioms paslaugoms. Tokia sistema aiškiai kontrastuoja su šalimis, kur prostitucija draudžiama, o darbuotojai priversti dirbti nesaugiai, grynaisiais ir be jokių garantijų.

Vis dėlto net ir Europoje yra šalių, kuriose prostitucija tebėra nelegali ir nereguliuojama – o tai reiškia didesnį pavojų tiems, kurie šia veikla užsiima. Lietuvoje galioja griežti draudimai sekso paslaugoms, todėl negali veikti nei oficialios platformos, nei teisėtos paslaugų vietos. Dėl to atsirado alternatyvūs internetiniai sprendimai, leidžiantys žmonėms susisiekti tarpusavyje.

Pavyzdžiui, svetainė Escort Vilnius veikia kaip pažinčių erdvė. Tokie projektai rodo, kad sex pažintys išlieka paklausios.

Nors legalizavimo priešininkai teigia, kad prostitucija yra išnaudojimas, praktika rodo, kad kriminalizavimas situacijos nepagerina – jis ją tik pablogina. Švedija, taikanti vadinamąjį Šiaurės modelį (kai sekso pirkimas yra draudžiamas, bet pardavimas – ne), tik dar labiau apsunkina sekso darbuotojų padėtį, versdama juos priklausyti nuo tarpininkų ar apsaugos tiekėjų.

Priešingai, šalys, pasirinkusios legalizavimo ir kontrolės kelią, jau įrodė, kad tai padeda užtikrinti saugesnes darbo sąlygas, geresnę sveikatą bei aiškesnę teisinę aplinką. Rezultatai kalba patys už save.

Žvelgiant į Europos patirtį, tampa akivaizdu, kad pragmatiškas, aiškiai reglamentuotas požiūris į prostituciją yra naudingas tiek patiems darbuotojams, tiek visai visuomenei. Tuo metu šalys, kurios ir toliau kriminalizuoja šią veiklą, tik skatina jos pasitraukimą į šešėlį – kur pavojai ir išnaudojimas dar labiau išauga.

Jeigu tikslas – apsaugoti žmones ir sukurti skaidrią, saugią sistemą, tuomet legalizavimas ir atsakingas reguliavimas turėtų būti laikomas ne problema, o sprendimu.